Dokumentai · praktinis gidas

Skolų suderinimo aktas: pavyzdys, forma ir „Excel“ šablonas

Kas yra tarpusavio skolų suderinimo aktas, kada juo keičiamasi, kaip jį surašyti ir ką Civilinis kodeksas nustato apie skolos pripažinimą ir ieškinio senatį.

  • Faktai tikrinti
  • 5 šaltiniai
  • 11 min. skaitymo
Turinys10 skyrių

Skolų suderinimo aktas (dar vadinamas tarpusavio skolų suderinimo arba tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu) yra dokumentas, kuriuo dvi šalys palygina savo apskaitos duomenis ir patvirtina, kiek viena kitai skolingos tam tikrą dieną. Juo nauja skola nesukuriama ir nepanaikinama: aktas tik parodo, ar abiejų šalių apskaitoje užregistruotas tas pats likutis.

Nei Finansinės apskaitos įstatymas, nei Civilinis kodeksas šio akto formos nenustato, todėl toliau pateikiame pavyzdį ir paaiškiname, ką teisės aktai nustato apie inventorizaciją, skolos pripažinimą ir ieškinio senatį.

Skolų suderinimo akto pavyzdys

Pavyzdys išgalvotas: įmonės, kodai, adresai, dokumentų numeriai, datos ir sumos sugalvoti. UAB „Pavyzdys“ parduoda prekes UAB „Pirkėjas“ ir nori suderinti atsiskaitymus už laikotarpį nuo 2026-07-01 iki 2026-09-30. Aktą sudaro dvi dalys: atsiskaitymų lentelė ir trumpas tekstas su abiejų šalių parašais.

Lentelės pavyzdysAtsiskaitymų lentelė prie skolų suderinimo akto

Skiltyje F likutį skaičiuoja formulės. Įmonės, dokumentai, datos ir sumos išgalvoti; Finansinės apskaitos įstatymas ir Civilinis kodeksas akto formos nenustato.

ABCDEF
1DataDokumentasOperacijaIšrašyta, EURApmokėta, EURLikutis, EUR
22026-07-01Likutis laikotarpio pradžioje1 210,00 €
32026-07-14PVM sąskaita faktūra PVZ Nr. 0051Parduotos prekės2 420,00 €3 630,00 €
42026-07-20Banko pavedimasApmokėjimas1 210,00 €2 420,00 €
52026-08-11PVM sąskaita faktūra PVZ Nr. 0058Parduotos prekės1 815,00 €4 235,00 €
62026-08-28Banko pavedimasApmokėjimas2 420,00 €1 815,00 €
72026-09-15PVM sąskaita faktūra PVZ Nr. 0064Parduotos prekės968,00 €2 783,00 €
82026-09-22Kreditinė PVM sąskaita faktūra PVZ Nr. K-003Grąžintos prekės−242,00 €2 541,00 €
92026-09-29Banko pavedimasApmokėjimas1 000,00 €1 541,00 €
10Iš visoLikutis 2026-09-304 961,00 €4 630,00 €1 541,00 €
  1. F2

    Laikotarpio pradžios likutis įrašomas ranka iš apskaitos registro.

  2. F3
    =F2+D3-E3

    Ankstesnės eilutės likutis plius išrašyta suma minus apmokėta suma. Formulė nukopijuota žemyn.

  3. F4
    =F3+D4-E4
  4. F5
    =F4+D5-E5
  5. F6
    =F5+D6-E6
  6. F7
    =F6+D7-E7
  7. D8

    Kreditinė sąskaita skolą mažina, todėl įrašyta su minuso ženklu.

  8. F8
    =F7+D8-E8
  9. F9
    =F8+D9-E9
  10. D10
    =SUM(D3:D9)
  11. E10
    =SUM(E3:E9)
  12. F10
    =F2+D10-E10

    Patikra: pradžios likutis plius visa išrašyta suma minus visa apmokėta suma turi sutapti su paskutinės eilutės likučiu.

Atsisiųsti atsiskaitymų lentelę („Excel“) Excel (.xlsx)

Lentelėje surašyta viskas, kas per laikotarpį keitė skolą. Laikotarpio pradžioje, 2026-07-01, pirkėjas buvo skolingas 1 210,00 EUR. Per ketvirtį išrašytos trys PVM sąskaitos faktūros: 2026-07-14 PVZ Nr. 0051 už 2 420,00 EUR, 2026-08-11 PVZ Nr. 0058 už 1 815,00 EUR ir 2026-09-15 PVZ Nr. 0064 už 968,00 EUR.

2026-09-22 už grąžintas prekes išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra PVZ Nr. K-003, kuri skolą sumažino 242,00 EUR, todėl lentelėje ji įrašyta su minuso ženklu: −242,00. Gauti trys banko pavedimai: 2026-07-20 – 1 210,00 EUR, 2026-08-28 – 2 420,00 EUR ir 2026-09-29 – 1 000,00 EUR.

Skiltyje „Likutis, EUR“ formulė prie ankstesnės eilutės likučio prideda išrašytą sumą ir atima apmokėtą. Po kiekvienos eilutės likutis yra toks: 3 630,00; 2 420,00; 4 235,00; 1 815,00; 2 783,00; 2 541,00 ir 1 541,00 EUR.

Eilutėje „Iš viso“ susumuota, kad per laikotarpį išrašyta 4 961,00 EUR, apmokėta 4 630,00 EUR, o likutis 2026-09-30 yra 1 541,00 EUR: 1 210,00 + 4 961,00 − 4 630,00.

Prie lentelės pridedamas akto tekstas:

Teksto pavyzdys

Tarpusavio skolų suderinimo aktas

2026-10-05, Vilnius

UAB „Pavyzdys“, įmonės kodas 000000001, Pavyzdžio g. 1, Vilnius, ir UAB „Pirkėjas“, įmonės kodas 000000002, Pirkėjo g. 2, Kaunas, suderino tarpusavio atsiskaitymus už laikotarpį nuo 2026-07-01 iki 2026-09-30.

UAB „Pavyzdys“ apskaitos duomenimis, 2026-09-30 UAB „Pirkėjas“ skola UAB „Pavyzdys“ yra 1 541,00 EUR.

Skolą sudaro: PVM sąskaitos faktūros PVZ Nr. 0058 (2026-08-11) neapmokėta dalis – 815,00 EUR; PVM sąskaita faktūra PVZ Nr. 0064 (2026-09-15), sumažinta kreditine PVM sąskaita faktūra PVZ Nr. K-003 (2026-09-22), – 726,00 EUR.

Atsiskaitymų lentelė pridedama.

UAB „Pavyzdys“ vardu: pareigos, vardas, pavardė, parašas, data.

UAB „Pirkėjas“ atsakymas: skolą 1 541,00 EUR 2026-09-30 patvirtiname. / Nepatvirtiname: mūsų apskaitos duomenimis, skola yra ______ EUR; nesutapimo priežastis: ______.

UAB „Pirkėjas“ vardu: pareigos, vardas, pavardė, parašas, data.

Prašome vieną pasirašytą akto egzempliorių grąžinti iki 2026-10-20.

Ką reiškia kiekviena akto dalis:

  • Pavadinimas, data ir vieta. Pagal juos aktą galima atpažinti ir susieti su laikotarpiu.
  • Šalys. Pavadinimai, kodai ir adresai rašomi tokie patys kaip sąskaitose faktūrose.
  • Laikotarpis ir likučio data. Suma be datos nieko nepatvirtina, nes jau kitą dieną ją gali pakeisti naujas mokėjimas ar sąskaita.
  • Likutis ir jo sudėtis. Pavyzdyje 1 541,00 EUR sudaro 815,00 EUR ir 726,00 EUR: iš sąskaitos PVZ Nr. 0058 sumos 1 815,00 EUR atimtas 1 000,00 EUR mokėjimas, o iš sąskaitos PVZ Nr. 0064 sumos 968,00 EUR – 242,00 EUR kreditinė sąskaita. Pavyzdyje laikoma, kad kiekvienas mokėjimas buvo skirtas seniausiai neapmokėtai sumai; kaip įmokos paskirstomos Jūsų atveju, priklauso nuo mokėjimo paskirties ir sutarties, ir šiame gide to neaptariame.
  • Kitos šalies atsakymas. Paliekama vieta ir patvirtinti, ir nurodyti kitokią sumą su nesutapimo priežastimi.
  • Parašai. Pasirūpinkite, kad aktą pasirašytų asmuo, turintis teisę veikti įmonės vardu. Jeigu abejojate, pasitarkite su teisininku.

Kas yra skolų suderinimo aktas ir kuo jis skiriasi nuo įskaitymo

Skolų suderinimo aktas tik užfiksuoja likutį tam tikrą dieną: jis nepakeičia sąskaitų faktūrų, mokėjimo dokumentų ar sutarties ir skolos nepadengia. Skolų įskaitymas yra kitas dalykas.

Pagal Civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalis įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, o įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai.

Todėl dokumentas, kuriuo priešpriešinės skolos panaikinamos, yra įskaitymo, o ne suderinimo dokumentas. Jeigu ketinate skolas įskaityti, pasitarkite su buhalteriu arba teisininku.

Skolų suderinimo akto forma: ką nustato teisės aktai

Inventorizacija

Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje inventorizacija apibrėžta kaip turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktinių likučių palyginimas su apskaitos registrų duomenimis. Pirkėjų skolos Jums ir Jūsų skolos tiekėjams yra tokie likučiai, tad suderinimo aktas yra vienas iš būdų juos patikrinti.

Įstatymas nenurodo nei skolų suderinimo akto, nei kito konkretaus būdo, kuriuo gautinos ir mokėtinos sumos turi būti patikrintos: žodžių „suderinimo aktas“ jame nėra. Inventorizacijos periodiškumą ir atvejus pagal 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą nustato subjekto vadovas.

Viešojo sektoriaus subjektams inventorizacijos tvarką pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 3 dalį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija; šiame gide jos neaptariame.

Kol taisyklės galiojo, apie skolų derinimą jose buvo parašyta štai kas. Pagal 1 punktą jos reglamentavo ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų (išskyrus šeimynas) inventorizaciją. Pagal 45 punktą subjektai patys nustatydavo gautinų ir mokėtinų sumų derinimo tvarką, o sumos, kurių derinimo sąnaudos viršytų tikėtiną naudą, galėjo būti inventorizuojamos jų nederinant.

46 punkte buvo parašyta, kad gautinų sumų suderinimo iniciatoriai turėtų būti jų gavėjai.

Suderinimo aktu įforminti suderinimą 47 punktas reikalavo tada, kai viena iš šalių buvo viešojo sektoriaus subjektas: akte turėjo būti nurodyta mokėtina arba gautina suma, jos atsiradimo priežastis ir data ir nustatyta, ar prievolės nepasibaigusios, o akto gavėjas, patvirtinęs sumą arba nurodęs nesutapimo priežastis, vieną egzempliorių grąžindavo pateikėjui, o kitą pasilikdavo.

Šios nuostatos nebegalioja. Pavyzdžio akte nurodyti tie patys dalykai: suma, jos atsiradimo priežastis ir data, o kitai šaliai palikta vieta sumą patvirtinti arba nurodyti nesutapimo priežastį.

Skolos pripažinimas ir ieškinio senatis

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, o 2 dalyje – kad atskirų rūšių reikalavimams kodeksas ir kiti įstatymai nustato sutrumpintus terminus.

Pavyzdžiui, ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas šešių mėnesių terminas (5 dalis), o reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo – penkerių metų terminas (10 dalis). Šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama (13 dalis).

Jeigu prievolei įvykdyti nustatytas terminas, ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (1.127 straipsnio 2 dalis). Kuris terminas taikomas konkrečiam Jūsų reikalavimui, turėtų įvertinti teisininkas.

1.130 straipsnyje neišvardyta, kokie veiksmai liudija prievolės pripažinimą, o skolų suderinimo akto Civilinis kodeksas nemini. Todėl vien iš kodekso teksto negalima teigti, kad kiekvienas pasirašytas aktas nutraukia senatį. Teismų praktikos šiame gide neaptariame, todėl dėl konkretaus akto reikšmės pasitarkite su teisininku.

Akte, kurį pasirašė tik kreditorius, skolininko veiksmų nėra.

Dar kelios Civilinio kodekso taisyklės apie senaties taikymą. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis).

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (1.131 straipsnio 1 dalis); jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistas terminas atnaujinamas (2 dalis).

Skolininkas, įvykdęs pareigą po to, kai pasibaigė ieškinio senaties terminas, neturi teisės reikalauti grąžinti tai, kas įvykdyta, nors vykdydamas ir nežinojo, kad terminas pasibaigęs (1.133 straipsnis).

Kas ir kada rengia aktą

Jokiame mūsų skaitytame galiojančiame teisės akte nėra nustatyta nei data, iki kurios privačios įmonės privalo apsikeisti skolų suderinimo aktais, nei pareigos į gautą aktą atsakyti. Aktas rengiamas tada, kai to reikia pačiai įmonei arba kai taip nustatyta vadovo patvirtintoje inventorizacijos tvarkoje ar sutartyje su kita šalimi.

Aktą gali parengti bet kuri šalis; prasminga, kad tai darytų ta, kuriai skola mokėtina, nes patvirtinimo reikia jai. Jeigu atsakymo negaunate, likutį tikrinkite pagal savo dokumentus.

Kuris atvejis JūsųKą daryti gavus kitos šalies atsakymą

Ar kitos šalies apskaitoje likutis toks pat?

  • TaipKita šalis patvirtina sumą ir grąžina pasirašytą egzempliorių
  • NeKita šalis įrašo savo sumą ir nesutapimo priežastį

    Kartu suraskite dokumentą, kuris užregistruotas tik vienoje pusėje, ir, kai reikia, ištaisykite apskaitą pagal tą dokumentą.

  • Atsakymo nėraLikutį tikrinkite pagal savo dokumentus

    Mūsų skaitytuose galiojančiuose teisės aktuose pareigos atsakyti į gautą aktą nėra.

Kaip parengti skolų suderinimo aktą: šeši žingsniai

  1. Pasirinkite laikotarpį ir likučio datą, pavyzdžiui, finansinių metų arba ketvirčio paskutinę dieną.
  2. Iš apskaitos surašykite į lentelę laikotarpio pradžios likutį ir visus to laikotarpio dokumentus: sąskaitas faktūras, kreditinius dokumentus, mokėjimus, įskaitymus.
  3. Suskaičiuokite likutį po kiekvienos eilutės ir laikotarpio pabaigoje. Patikrinkite, ar jis sutampa su tos pirkėjo ar tiekėjo sąskaitos likučiu Jūsų apskaitos registre.
  4. Surašykite akto tekstą: šalys, laikotarpis, likučio data, suma ir iš ko ji susideda.
  5. Pasirašykite ir išsiųskite kitai šaliai du egzempliorius arba elektroniniu parašu pasirašytą dokumentą. Nurodykite, iki kada laukiate atsakymo.
  6. Gavę atsakymą, sutikrinkite jį su savo duomenimis. Jeigu sumos nesutampa, kartu su kita šalimi suraskite dokumentą, kuris užregistruotas tik vienoje pusėje, ir, kai reikia, ištaisykite apskaitą pagal tą dokumentą.

Suma gali nesutapti dėl to, kad mokėjimas išsiųstas vieną dieną, o gautas kitą, kad sąskaita faktūra ar kreditinė sąskaita kitos šalies dar neužregistruota arba kad mokėjimas priskirtas ne tai sąskaitai.

Apie kreditinius dokumentus skaitykite gide kreditinė ir debetinė sąskaita faktūra, apie mokėjimo terminus – sąskaitos apmokėjimo terminas.

Klaidos, kurių verta vengti

  • Remtis negaliojančiomis taisyklėmis. Inventorizacijos taisyklės, patvirtintos nutarimu Nr. 719, negalioja nuo 2022 m. gegužės 1 d., todėl nuorodą į jas akte ar vidaus tvarkoje reikia atnaujinti.
  • Laikyti aktą pirminių dokumentų pakaitalu. Aktas palygina likučius, o juos sudarančios sumos įrašytos sutartyje, sąskaitose faktūrose, atliktų darbų aktuose ir kituose dokumentuose. Juos saugokite toliau.
  • Manyti, kad tik kreditoriaus pasirašytas aktas nutraukia senatį. Civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalyje kalbama apie skolininko atliktus veiksmus.
  • Susitarti dėl kitokio senaties termino. Tai draudžia Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 13 dalis.
  • Supainioti suderinimą su įskaitymu. Jeigu dokumentu skolos panaikinamos, tai įskaitymas, kuriam taikomi Civilinio kodekso 6.130 ir 6.131 straipsniai.
  • Nenurodyti likučio datos ir sudėties. Be jų neaišku, kas tiksliai patvirtinta.

Kiek laiko saugoti skolų suderinimo aktus

Finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu.

Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalį privatūs juridiniai asmenys dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais, o jeigu tokių reikalavimų nėra, – atsižvelgdami į savo ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 patvirtintos Vidaus administravimo dokumentų saugojimo terminų rodyklės 11.4 punkte tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktams nustatytas minimalus 10 metų saugojimo terminas.

Pagal įsakymo 2.1 papunktį rodyklė privatiems juridiniams asmenims taikoma tiems vidaus administravimo dokumentams, kurių rengimą nustato norminiai teisės aktai, o pagal 2.4 papunktį minimalų terminą dokumentų saugotojas gali pratęsti.

Ar rodyklė privaloma Jūsų įmonės aktams, pasitikslinkite su buhalteriu; bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas yra papildomas argumentas aktų nesunaikinti anksčiau.

Skolų suderinimo akto lentelė „Excel“ programoje ir naršyklėje

Atsiskaitymų lentelei „Excel“ tinka: likutį skaičiuoja formulės, o failą galima pridėti prie akto. Pavyzdžio lentelę galite atsisiųsti ir įrašyti savo duomenis. Jeigu tokių aktų per metus išsiunčiate daug, patogu turėti ir sąrašą, kam aktas išsiųstas, kada ir ar grįžo pasirašytas.

Tokį sąrašą iš savo „Excel“ ar CSV failo galite paversti lentele naršyklėje ir pildyti ją ten arba atsisiųsti. Šiuo metu tai nemokama. Ši lentelė formulių neskaičiuoja ir nėra apskaitos programa, todėl likutį vis tiek skaičiuokite „Excel“ arba savo apskaitos programoje.

Jeigu derinant paaiškėja, kad kuri nors sąskaita faktūra kitos šalies nepasiekė, išsiųskite jai tos pačios sąskaitos kopiją. Naują sąskaitą faktūrą galima užpildyti naršyklėje sąskaitos faktūros įrankyje, kuris šiuo metu nemokamas, ir išsaugoti PDF.

Susijusius dokumentus aptariame giduose priėmimo–perdavimo aktas ir inventorizacijos aprašas.

Dažni klausimai

Kas yra skolų suderinimo aktas?

Tai dokumentas, kuriuo dvi šalys palygina savo apskaitos duomenis ir patvirtina tarpusavio skolos likutį tam tikrą dieną. Naujos skolos jis nesukuria ir esamos nepanaikina.

Ar yra nustatyta skolų suderinimo akto forma?

Finansinės apskaitos įstatymas ir Civilinis kodeksas tokios formos nenustato, o Inventorizacijos taisyklės, patvirtintos Vyriausybės nutarimu Nr. 719, negalioja nuo 2022 m. gegužės 1 d. Gide pateiktas pavyzdys yra geros praktikos pavyzdys, o ne privaloma forma.

Ar privaloma pasirašyti tarpusavio skolų suderinimo aktą?

Mūsų skaitytuose galiojančiuose teisės aktuose privačioms įmonėms tokios pareigos ir termino nėra. Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 2 dalis įpareigoja vadovą užtikrinti, kad turto ir įsipareigojimų likučiai būtų pagrindžiami inventorizacijos duomenimis: nedelsiant, kai inicijuojamas nemokumo procesas arba priimamas sprendimas dėl likvidavimo, reorganizavimo arba pertvarkymo, o kitais atvejais – vadovo nustatytu periodiškumu ir atvejais. Skolų suderinimo akto šis įstatymas nemini.

Ar skolų suderinimo aktas nutraukia ieškinio senatį?

Pagal Civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalį senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Kodeksas suderinimo akto nemini ir neišvardija, kokie veiksmai tai liudija, o teismų praktikos gide neaptariame, todėl dėl konkretaus akto pasitarkite su teisininku.

Kaip parengti skolų suderinimo aktą „Excel“ programoje?

Surašykite laikotarpio pradžios likutį, sąskaitas faktūras ir mokėjimus po vieną eilutėje, o likutį skaičiuokite formule: ankstesnis likutis plius išrašyta suma minus apmokėta suma. Gide yra lentelės pavyzdys, kurį galima atsisiųsti.

Kiek laiko saugoti skolų suderinimo aktus?

Vidaus administravimo dokumentų saugojimo terminų rodyklės 11.4 punkte tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktams nustatytas minimalus 10 metų terminas. Ar rodyklė privaloma Jūsų įmonės aktams, pasitikslinkite su buhalteriu.

Šaltiniai

  1. 01

    Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas Nr. IX-574, 2, 10, 13 ir 15 straipsniai (suvestinė redakcija nuo 2025-05-01)

    Atidaryti šaltinį skaityta 

  2. 02

    Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (patvirtintas įstatymu Nr. VIII-1864), 1.125, 1.126, 1.127, 1.130, 1.131, 1.133, 6.130 ir 6.131 straipsniai (suvestinė redakcija nuo 2026-09-27 iki 2026-12-08)

    Atidaryti šaltinį skaityta 

  3. 03

    Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, taisyklių 1 ir 45–47 punktai: negalioja nuo 2022-05-01, pripažintas netekusiu galios Vyriausybės 2022 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 164 (paskutinė suvestinė redakcija nuo 2020-07-09 iki 2022-04-30)

    Atidaryti šaltinį skaityta 

  4. 04

    Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas Nr. I-1115, 13 straipsnis (suvestinė redakcija nuo 2024-01-01)

    Atidaryti šaltinį skaityta 

  5. 05

    Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. V-100 „Dėl Vidaus administravimo dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, įsakymo 2.1 ir 2.4 papunkčiai, rodyklės 11.4 punktas (suvestinė redakcija nuo 2024-10-01)

    Atidaryti šaltinį skaityta 

Kaip parengtas šis gidas

Gidą parengė „Northwestern Solutions“ pagal aukščiau išvardytų teisės aktų ir kitų šaltinių tekstus. Teisiniai teiginiai sutikrinti su šiais tekstais; tikrinimo data nurodyta prie šaltinių. Pavyzdžiuose šalys ir sumos išgalvotos. Tai nėra teisinė ar mokesčių konsultacija: neįprastu atveju kreipkitės į buhalterį.

Pastebėjote netikslumą? .