Priėmimo–perdavimo aktas: pavyzdys, forma ir šablonas

Priėmimo–perdavimo aktas yra abiejų šalių pasirašytas dokumentas, kuriuo viena šalis patvirtina perdavusi, o kita – priėmusi daiktą: įrangą, prekes, patalpas ar dokumentus.

Civilinis kodeksas akto reikalauja, kai perduodamas išnuomotas pastatas, statinys ar įrenginys (6.535 straipsnis), o parduoto nekilnojamojo daikto perdavimas įforminamas aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu (6.398 straipsnis).

Kai Civilinio kodekso bendrosios pirkimo–pardavimo ir nuomos taisyklės akto nereikalauja, jis surašomas šalių susitarimu, kad vėliau būtų aišku, kas, kada ir kokios būklės buvo perduota. Šiame gide cituojami Civilinio kodekso straipsniai akto formos nenustato; kitų įstatymų šiam gidui netikrinome.

Priėmimo–perdavimo akto pavyzdys

Pavyzdys išgalvotas: įmonės, kodai, sutartis, daiktai ir jų vertės sugalvoti. UAB „Pavyzdys“ pagal nuomos sutartį perduoda UAB „Gavėjas“ trijų pavadinimų įrangą. Pagal tą pačią struktūrą galima surašyti ir kito turto priėmimo–perdavimo aktą: keičiasi tik daiktų aprašymas.

Kai daiktų daug, jų sąrašą patogu vesti lentelėje ir pridėti prie akto kaip priedą. Tas pats sąrašas „Excel“ lape atrodo taip:

Stulpelyje „Vertė, EUR“ kiekis padauginamas iš vieneto vertės: 1 × 1 200,00 = 1 200,00, 1 × 850,00 = 850,00, 2 × 45,00 = 90,00. Paskutinėje eilutėje susumuojamas kiekis (4 vnt.) ir vertė (2 140,00 EUR).

Ką reiškia kiekviena akto dalis:

• Pavadinimas, numeris, data ir vieta. Pagal juos aktą galima atskirti nuo kitų tos pačios sutarties dokumentų.
• Šalys. Pavadinimai, kodai, adresai ir pasirašančių asmenų pareigos bei vardai. Pavyzdyje dėl aiškumo palikti tik vardai; tikrame akte rašomi vardas ir pavardė.
• Pagrindas. Sutartis, pagal kurią daiktai perduodami. Be jos neaišku, ar daiktai parduoti, išnuomoti, ar perduoti saugoti.
• Daiktų sąrašas. Pavadinimas, serijos ar inventoriaus numeris, kiekis ir mato vienetas. Numeris leidžia atskirti konkretų daiktą nuo kito tokio paties.
• Būklė ir pastebėti trūkumai. Tai svarbiausia akto dalis: pagal ją vėliau lyginama, kokį daiktą šalis gavo ir kokį grąžino.
• Vertė. Tai šalių nurodyta suma, o ne kaina. Šiame gide cituojamuose Civilinio kodekso straipsniuose reikalavimo ją įrašyti nėra; ar ji reikalinga apskaitai, pasitarkite su buhalteriu.
• Kartu perduoti dokumentai ir priedai. Instrukcijos, techniniai pasai, raktai.
• Perdavimo data ir vieta, parašai.

Kada priėmimo–perdavimo akto reikalauja Civilinis kodeksas

Civiliniame kodekse dokumentas vadinamas dvejopai: 6.398 straipsnyje – „priėmimo–perdavimo aktas“, 6.535 ir 6.407 straipsniuose – „perdavimo–priėmimo aktas“. Šiame gide abu pavadinimus vartojame tam pačiam dokumentui.

Nekilnojamojo daikto pirkimas–pardavimas. Pagal 6.393 straipsnio 4 dalį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, o šis faktas turi būti įformintas 6.398 straipsnio nustatyta tvarka.

To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirkėjo priimtas sutarties sąlygų neatitinkantis nekilnojamasis daiktas neatleidžia pardavėjo nuo atsakomybės už netinkamą sutarties įvykdymą net ir tada, kai neatitikimas buvo aptartas perdavimo dokumente.

Pastato, statinio ar įrenginio nuoma. Tokia nuomos sutartis turi būti rašytinė (6.531 straipsnio 1 dalis), o daiktas perduodamas pagal aktą.

Pagal 6.535 straipsnio 2 dalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, nuomotojo pareiga perduoti laikoma įvykdyta, kai daiktas faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas perdavimo–priėmimo aktas. Straipsnyje kalbama apie pastatą, statinį ar įrenginį; atskirų patalpų jis nemini.

Kas laikoma įrenginiu, skirsnyje apie pastatų, statinių ar įrenginių nuomą (6.530–6.535 straipsniai) nepaaiškinta. Todėl nuomodami ar išsinuomodami patalpas arba įrangą aktą surašykite bet kuriuo atveju, o jeigu svarbu tiksliai žinoti, ar šis straipsnis taikomas Jūsų sutarčiai, klauskite teisininko.

Įmonės pardavimas ir nuoma. Įmonė pirkėjui perduodama pagal perdavimo–priėmimo aktą, kuriame turi būti nurodyti duomenys apie įmonę ir jos turtą, turto būklę, šalių įsipareigojimai įmonės kreditoriams ir jų įvykdymas (6.407 straipsnio 1 dalis). Pagal aktą įmonė perduodama ir nuomininkui (6.539 straipsnio 1 dalis).

Tokiems sandoriams pasitelkite teisininką; šiame gide jų plačiau neaptariame.

Atlikti darbai. Rangos darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (6.662 straipsnio 1 dalis). Tai atskiras dokumentas: žr. gidą atliktų darbų aktas.

Kai bendrosios taisyklės akto nereikalauja: prekės ir kiti daiktai

Civilinio kodekso bendrosiose pirkimo–pardavimo taisyklėse (6.305–6.349 straipsniai) pareigos surašyti aktą nėra. Pagal 6.317 straipsnio 4 dalį pardavėjo pareiga perduoti daiktus laikoma įvykdyta, kai jis perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų juos valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys.

Kokiu dokumentu tai patvirtinama, straipsnis nenustato. Perdavimo dokumentas šiuose straipsniuose paminėtas tik kalbant apie išlaidas: daiktų perdavimo–priėmimo dokumento sudarymo išlaidos tenka pirkėjui (6.310 straipsnio 3 dalis). Bendrosiose nuomos taisyklėse (6.477–6.503 straipsniai) pareigos surašyti aktą taip pat nėra.

Kitų įstatymų, kurie gali nustatyti savo reikalavimus atskiroms daiktų rūšims, šiam gidui netikrinome.

Vis dėlto nuo perdavimo momento priklauso svarbūs dalykai, todėl jį verta užfiksuoti raštu:

• Daikto įgijėjas nuosavybės teisę įgyja nuo daikto perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (4.49 straipsnio 1 dalis).
• Daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pirkėjui pereina nuo momento, nuo kurio pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigą perduoti daiktus, jeigu kas kita nenumatyta kodekse ar sutartyje (6.320 straipsnio 1 dalis).
• Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (6.327 straipsnio 5 dalis).
• Nuomotojas privalo perduoti sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą (6.483 straipsnio 1 dalis), o nuomininkas, sutarčiai pasibaigus, – grąžinti daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (6.499 straipsnio 1 dalis).

Perdavimas ir grąžinimas: du aktai

Nuomojant daiktą jo būklė lyginama du kartus: kai jis perduodamas ir kai grąžinamas.

Pavyzdyje įranga perduota 2026-10-12 ir pagal sutartį grąžinama iki 2026-12-11. Jeigu nuomininkas išsinuomotą daiktą pablogina, jis privalo atlyginti nuomotojui dėl to atsiradusius nuostolius, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (6.500 straipsnis).

Be pirmojo akto sunku parodyti, kokios būklės daiktas buvo perduotas, be antrojo – kokios būklės ir kada jis grąžintas. Išnuomotam pastatui, statiniui ar įrenginiui grąžinimo aktas yra ne tik gera praktika: 6.535 straipsnio 4 dalis grąžinimui taiko tas pačias taisykles kaip ir perdavimui.

Kaip surašyti priėmimo–perdavimo aktą: žingsniai

1. Pasitikrinkite sutartį: ar joje numatytas aktas, kas jį rengia ir per kiek laiko pasirašo. Akto pagrindu įrašykite sutarties datą ir numerį.
2. Įrašykite akto pavadinimą, numerį, datą ir vietą.
3. Nurodykite abi šalis: pavadinimus, kodus, adresus ir pasirašančius asmenis. Jeigu pasirašo ne vadovas, pasitikrinkite, ar asmuo turi teisę pasirašyti.
4. Surašykite perduodamus daiktus: pavadinimą, serijos ar inventoriaus numerį, kiekį ir mato vienetą. Ilgą sąrašą perkelkite į lentelę ir akte nurodykite, kad ji yra akto priedas.
5. Apžiūrėkite daiktus kartu su kita šalimi ir prie kiekvieno įrašykite būklę bei pastebėtus trūkumus. Pagal 6.485 straipsnio 5 dalį nuomotojas neatsako už trūkumus, kuriuos aptarė sutarties sudarymo metu, apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, taip pat už tuos, kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo.
6. Išvardykite kartu perduodamus dokumentus ir priedus. Nuomotojas privalo perduoti daikto dokumentus ir priedus, būtinus jam naudoti, jeigu sutartis nenumato ko kita (6.483 straipsnio 3 dalis); pardavėjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius ir nuosavybės teisę į daiktus patvirtinančius dokumentus, kai to reikalauja sutartis ar kodeksas (6.318 straipsnio 1 dalis).
7. Įrašykite perdavimo datą ir vietą, pasirašykite abu ir pasilikite po egzempliorių.

Klaidos surašant aktą ir ką apie jas sako Civilinis kodeksas

• Nėra būklės aprašymo. Nuomininkas privalo grąžinti daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (6.499 straipsnio 1 dalis). Jeigu akte būklė neaprašyta, nėra su kuo lyginti.
• Aktą pasirašo tik viena šalis. 6.398 straipsnio 1 dalyje kalbama apie pardavėjo ir pirkėjo pasirašytą aktą, 6.535 straipsnio 1 dalyje – apie aktą, kurį pasirašo abi šalys.
• Pasirašymas atidėliojamas. Vengimas pasirašyti sutartyje nurodytą parduoto nekilnojamojo daikto perdavimo dokumentą (6.398 straipsnio 3 dalis) arba išnuomoto pastato, statinio ar įrenginio perdavimo–priėmimo aktą nuomos sutartyje aptartomis sąlygomis (6.535 straipsnio 3 dalis) laikomas atsisakymu perduoti arba priimti daiktą.
• Neišvardyti dokumentai ir priedai. Apie pareigą juos perduoti kalbama 6.483 straipsnio 3 dalyje ir 6.318 straipsnio 1 dalyje, tačiau be įrašo akte sunku parodyti, kad jie perduoti.
• Nesurašomas grąžinimo aktas. Apie jį rašoma skyriuje „Perdavimas ir grąžinimas: du aktai“.

Ar aktas yra apskaitos dokumentas ir kiek laiko jį saugoti

Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apskaitos dokumentas apibrėžtas kaip ūkinę operaciją patvirtinanti tekstinė informacija, nepaisant jos parengimo ar pateikimo būdo, formos ir laikmenos.

Jeigu Jūsų aktu pagrindžiama tarp dviejų arba daugiau subjektų, taip pat tarp subjekto ir ekonominės veiklos nevykdančio fizinio asmens įvykusi ūkinė operacija, jam taikoma to paties įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, kurioje išvardyta privaloma apskaitos dokumento informacija.

Visą jos sąrašą rasite gide atliktų darbų aktas, skyriuje apie aktą kaip apskaitos dokumentą. Ar konkretus aktas Jūsų įmonėje laikomas apskaitos dokumentu, sprendžia buhalteris.

Šiame gide cituojamuose Civilinio kodekso straipsniuose akto saugojimo terminas nenustatytas. Apskaitos dokumentai pagal Finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu; šio įstatymo ir pagal jį nustatytų terminų šiame gide netikrinome, todėl tikslų terminą pasitikslinkite su buhalteriu.

Akto forma ir šablonas: „Word“, „Excel“ ar lentelė naršyklėje

Kadangi šiame gide cituojami Civilinio kodekso straipsniai akto formos nenustato, aktą galite rengti pagal šio gido pavyzdį. Pats aktas yra tekstinis dokumentas su parašais, todėl jį patogu rengti teksto rengyklėje, pavyzdžiui, „Word“. Daiktų sąrašui tinka „Excel“: jame vertes galima skaičiuoti formulėmis, kaip pavyzdyje, o lapą atspausdinti kaip akto priedą.

Turto sąrašo šabloną galite atsisiųsti iš po pavyzdžio lentele esančios nuorodos.

Jeigu perduoto turto sąrašą vedate nuolat, pavyzdžiui, nuomojate įrangą keliems klientams, tą patį „Excel“ ar CSV failą galite paversti lentele naršyklėje: joje yra paieška, filtrai, forma naujai eilutei ir lenta pagal būseną. Šiuo metu tai nemokama.

Tokia lentelė formulių neskaičiuoja, akto nesurašo ir nėra apskaitos programa, todėl sumas skaičiuokite „Excel“, o pasirašytą aktą saugokite atskirai.

Jeigu perduotą turtą vėliau tikrinate pagal sąrašą, pravers gidas inventorizacijos aprašas.