Pamaininis ir slenkantis darbo grafikas: pavyzdys, taisyklės

Slenkančio darbo grafiko pavyzdys pateiktas iškart po šios pastraipos: keturi darbuotojai, dvi pamainos, dvi savaitės, su formulėmis ir atsisiunčiamu „Excel“ failu. Pamaininiu darbo grafiku šiame gide vadiname grafiką, kuriame darbuotojai dirba pamainomis skirtingu paros metu, o slenkančiu – tokį, kuriame darbo ir poilsio dienos kas savaitę tenka vis kitoms savaitės dienoms.

Darbo kodeksas šių dviejų žodžių nevartoja: jame kalbama apie darbo (pamainų) grafikus ir darbo laiko režimo rūšis. Kai darbo dienų skaičius savaitėmis skiriasi, darbo laiko norma įvykdoma ne per savaitę, o per apskaitinį laikotarpį – tai suminė darbo laiko apskaita, kurios režimą nustato kodekso 115 straipsnis.

Po pavyzdžio išvardyti reikalavimai, kuriuos toks grafikas turi atitikti.

Slenkančio pamaininio darbo grafiko pavyzdys

Pavyzdys išgalvotas. UAB „Pavyzdys“ sandėlis dirba kiekvieną dieną, jame keturi darbuotojai: Asta, Jonas, Rasa ir Tomas. Pamainos dvi:

• R – rytinė pamaina, nuo 06:00 iki 14:30;
• V – vakarinė pamaina, nuo 13:30 iki 22:00;
• P – poilsio diena.

Kiekvienoje pamainoje yra 30 minučių pietų pertrauka, kurios pavyzdyje į darbo valandas neskaičiuojame, todėl viena pamaina yra 8 darbo valandos. Kiekvienas darbuotojas dirba tuo pačiu šešių dienų ciklu: dvi rytinės pamainos, dvi vakarinės, dvi poilsio dienos. Darbuotojų ciklai prasideda skirtingomis dienomis.

Grafikas sudarytas laikotarpiui nuo 2026 m. lapkričio 9 d. (pirmadienio) iki lapkričio 22 d. (sekmadienio).

Kaip skaityti lentelę:

• A stulpelis – darbuotojas. B–O stulpeliai – keturiolika dienų; langelyje įrašytas pamainos kodas.
• P stulpelis – pamainų skaičius. Formulė suskaičiuoja, kiek eilutėje yra R ir V kodų.
• Q stulpelis – darbo valandos: pamainų skaičius, padaugintas iš 8.
• 6 ir 7 eilutės rodo, kiek žmonių kiekvieną dieną dirba rytinėje ir vakarinėje pamainoje. Pavyzdyje kiekvienoje pamainoje kasdien yra vienas arba du darbuotojai.

Per dvi savaites Asta ir Jonas dirba po 10 pamainų (po 80 valandų), Rasa – 9 pamainas (72 valandas), Tomas – 8 pamainas (64 valandas). Iš viso tai 19 rytinių pamainų (152 valandos) ir 18 vakarinių (144 valandos), tai yra 37 pamainos ir 296 valandos.

Valandų skaičius skiriasi todėl, kad šešių dienų ciklas nesutampa su septynių dienų savaite. Rasa pirmąją savaitę dirba penkias pamainas (40 valandų), antrąją – keturias (32 valandas).

Per vieną šešių dienų ciklą darbuotojas dirba 4 pamainas (32 valandas), o per bet kurias septynias dienas iš eilės – daugiausia 5 pamainas (40 valandų). Vidutiniškai toks ciklas duoda apie 37,3 valandos per savaitę.

Jeigu darbo sutartyje nustatyta 40 valandų per savaitę darbo laiko norma, vien šis ciklas jos neužpildo: trūkstamas valandas reikia suplanuoti grafike, kitaip apskaitinio laikotarpio pabaigoje taikoma 115 straipsnio 5 dalis, apie kurią rašome toliau.

Pavyzdyje laikomasi šių Darbo kodekso ribų:

• tarp dviejų darbo dienų trumpiausias poilsis yra 15,5 valandos (nuo 14:30 iki 06:00 arba nuo 22:00 iki 13:30), o 122 straipsnio 2 dalies 3 punktas reikalauja ne mažiau kaip vienuolikos;
• pereinant iš rytinės pamainos į vakarinę, poilsis trunka 23 valandas;
• po vakarinių pamainų eina dvi poilsio dienos: nuo 22:00 iki 06:00 praeina 56 valandos;
• pamaina trunka 8 valandas, niekas nedirba dviejų pamainų iš eilės;
• vakarinė pamaina baigiasi 22:00, todėl nakties laiku nedirbama.

Šios ribos su straipsniais aptartos toliau, skyriuje apie reikalavimus pamaininiam darbo grafikui.

Kokias darbo laiko režimo rūšis nustato Darbo kodeksas

Pagal Darbo kodekso 113 straipsnio 1 dalį darbo laiko režimas yra darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių.

Slenkančiame grafike darbo dienų skaičius per savaitę kinta, todėl norma skaičiuojama per apskaitinį laikotarpį.

Pagal 113 straipsnio 4 dalį darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku, o grafikuose nurodomos darbo pradžios ir pabaigos valandos ir darbo dienos. Pakeisti jau dirbančiam darbuotojui nustatytą darbo laiko režimo rūšį darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu (45 straipsnio 1 dalis).

Kodekso 121 straipsnis leidžia, kad transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo ir socialinės globos įstaigose ir kitose ekonominės veiklos srityse taisyklės skirtųsi; jas nustato Vyriausybė ar kolektyvinės sutartys.

Pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtinto aprašo 4.1 papunktyje nustatyta, kad kelių ir geležinkelių transporto, energetikos įmonėse suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip vieni metai.

Suminė darbo laiko apskaita: kas tai ir kaip ji įvedama

Suminė darbo laiko apskaita yra darbo laiko režimo rūšis, kai darbuotojas atskiromis savaitėmis dirba nevienodai, o darbo laiko norma turi būti įvykdyta per visą apskaitinį laikotarpį. Darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent jam nustatyta sutrumpinta norma arba susitarta dėl ne viso darbo laiko (112 straipsnio 3 dalis).

Pagal 115 straipsnio 1 dalį suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę.

Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau (169 straipsnio 1 dalis), išskyrus atvejį, kai darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nariai yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų: tuomet darbo taryba nesudaroma, o jos įgaliojimus įgyja profesinė sąjunga (169 straipsnio 4 dalis).

Mažesnėje įmonėje darbuotojai gali išsirinkti darbuotojų patikėtinį (177 straipsnio 1 dalis). Ką daryti, kai įmonėje nėra nei darbo tarybos, nei patikėtinio, nei profesinės sąjungos, 115 straipsnis atskirai nenurodo – dėl to pasitarkite su Valstybine darbo inspekcija arba teisininku.

Apskaitinio laikotarpio pabaigoje dirbtos valandos palyginamos su norma:

• Išdirbta mažiau. Jeigu darbuotojas dėl jam sudaryto darbo laiko režimo nėra išdirbęs viso apskaitinio laikotarpio normos, už neįvykdytą normą jam sumokama pusė priklausančio išmokėti darbo užmokesčio (115 straipsnio 5 dalis).
• Išdirbta daugiau. Už viršytą normą apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas laikas, padaugintas iš 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko (115 straipsnio 6 dalis). Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis; už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, ar naktį – ne mažesnis kaip dvigubas, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbo užmokesčio dydžio (144 straipsnio 4 dalis).

Darbo užmokestis mokamas už faktiškai išdirbtą laiką, išskyrus ką tik nurodytus du atvejus, tačiau darbdavys turi teisę kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį mokėti pastovų užmokestį, o galutinai atsiskaityti apmokėdamas už paskutinį laikotarpio mėnesį (115 straipsnio 7 dalis).

Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, skirti dirbti švenčių ar poilsio dieną galima be atskiro darbuotojo sutikimo (123 straipsnio 2 dalis, 124 straipsnio 2 dalis). Už darbą švenčių dieną vis tiek mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis, kaip ir už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką (144 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kaip valandomis apskaičiuoti viso apskaitinio laikotarpio normą, 112, 113 ir 115 straipsniai atskirai nepaaiškina, todėl skaičiavimą aptarkite su buhalteriu. Atkreipkite dėmesį, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus dirbančius pagal sutrumpintą darbo laiko normą (112 straipsnio 6 dalis).

Reikalavimai pamaininiam darbo grafikui: darbo laikas ir poilsis tarp pamainų

Sudarant darbo (pamainų) grafiką, reikia patikrinti kiekvieno darbuotojo eilutę. Bendros ribos – pamainos trukmė, valandos per septynių dienų laikotarpį, darbo dienų skaičius iš eilės ir pietų pertrauka (114 straipsnis, 122 straipsnio 2 dalies 2 punktas) – surašytos gido darbo grafikas: pavyzdys ir šablonas ribų lentelėje.

Čia išvardyti reikalavimai, susiję su pamainų kaita ir sumine darbo laiko apskaita:

• Kasdienis nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų) negali būti trumpesnis kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamasis poilsis. Jeigu pamaina trunka daugiau kaip dvylika, bet ne daugiau kaip dvidešimt keturias valandas, poilsis tarp pamainų negali būti trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos (122 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Šie reikalavimai taikomi, jeigu Darbo kodekso normos nenustato kitaip.
• Grafikas sudaromas taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimt dviejų valandų laiko per kiekvieną septynių dienų laikotarpį; ši taisyklė netaikoma darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui (115 straipsnio 3 dalis).

Darbdavys taip pat privalo užtikrinti tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis, o teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo grafiko pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, ir asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė (115 straipsnio 3 dalis).

Nakties darbas pamainomis

Nakties laikas yra laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos (117 straipsnio 1 dalis). Dirbančiu naktį laikomas darbuotojas, kuris ne mažiau kaip tris valandas per darbo dieną (pamainą) dirba nakties laiku arba nakties laiku dirba ne mažiau kaip ketvirtį viso savo darbo laiko per metus (117 straipsnio 2 dalis).

Tokio darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti aštuonių valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį, jeigu aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse nesusitarta kitaip (117 straipsnio 3 dalis).

Darbuotojai su negalia gali būti skiriami dirbti naktį tik su jų sutikimu ir jeigu to nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada (117 straipsnio 5 dalis).

Už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (144 straipsnio 3 dalis), o faktiškai dirbtą darbo laiką naktį darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą (120 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pavyzdyje vakarinė pamaina baigiasi 22:00, todėl nakties laiku nedirbama; jeigu ji baigtųsi vėliau, laikas po 22:00 būtų darbas nakties laiku.

Prieš kiek laiko grafikas pranešamas ir kokia jo forma

Taikant suminę darbo laiko apskaitą, darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo (115 straipsnio 2 dalis).

Darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dešimt, apie darbo pamainų grafikus privalo pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, nebent su darbuotoju susitariama dėl kitokių pranešimo terminų (110 straipsnio 4 punktas). Pavyzdžio grafikas įsigalioja lapkričio 9 d., o praneštas spalio 30 d., tai yra anksčiau, negu reikalauja abu terminai.

Kada praneštą grafiką galima keisti ir kas jį tvirtina, aprašyta gido darbo grafikas: pavyzdys ir šablonas skyriuje apie pranešimo terminus.

Grafiko formos Darbo kodekso 113 ir 115 straipsniai nenustato: nurodyta tik tai, kad jame turi būti darbo dienos ir darbo pradžios bei pabaigos valandos. Lentelė su pamainų kodais, kaip pavyzdyje, yra patogi praktika, o ne teisės akto reikalavimas; kodų reikšmes ir pamainų valandas surašykite prie grafiko.

Pertraukų trukmę, pradžią ir pabaigą pagal 122 straipsnio 3 dalį nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainų) grafikai.

Kaip sudaryti pamainų grafiką: septyni žingsniai

1. Pasirinkite darbo laiko režimo rūšį ir apskaitinį laikotarpį, ne ilgesnį kaip trys paeiliui einantys mėnesiai (113 straipsnio 1 dalis). Jeigu įvedate suminę darbo laiko apskaitą, atlikite 115 straipsnio 1 dalyje nurodytą informavimo ir konsultavimo procedūrą.
2. Aprašykite pamainas: pradžią, pabaigą ir pietų pertrauką, kuri suteikiama ne vėliau kaip po penkių valandų darbo (122 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
3. Pasirinkite ciklą ir išdėstykite jį kiekvienam darbuotojui. Pereinant iš vėlesnės pamainos į ankstesnę, tarp jų palikite poilsio dienų: nuo 22:00 iki kitos dienos 06:00 yra tik 8 valandos, o 122 straipsnio 2 dalies 3 punktas reikalauja ne mažiau kaip vienuolikos.
4. Patikrinkite kiekvieną eilutę pagal skyriuje apie reikalavimus pamaininiam darbo grafikui nurodytas ribas: pamainos trukmę, valandas per septynias dienas, darbo dienas iš eilės, poilsį.
5. Suskaičiuokite kiekvieno darbuotojo valandas per visą apskaitinį laikotarpį ir palyginkite su jo darbo laiko norma.
6. Grafiką patvirtinkite ir praneškite darbuotojams iki termino, nurodyto ankstesniame skyriuje. Pasilikite įrodymą, kada jis praneštas; tai gera praktika, 115 straipsnis pranešimo būdo nenurodo.
7. Faktiškai dirbtą laiką žymėkite darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Grafikas yra planas, o apskaitą darbdavys privalo tvarkyti savo patvirtintos formos žiniaraščiuose (120 straipsnio 1 ir 3 dalys). Plačiau – gide darbo laiko apskaitos žiniaraštis.

Bendrus grafiko sudarymo žingsnius ir 2026 m. švenčių dienas aprašėme gide darbo grafikas: pavyzdys ir šablonas, o formules – gide darbo grafiko sudarymas „Excel“ programoje.

Dažnos klaidos

• Dvi pamainos iš eilės. Kai neatvyksta keičiantis darbuotojas, palikti žmogų antrai pamainai negalima: tai draudžia 115 straipsnio 4 dalis.
• Per trumpas poilsis keičiant pamainą. Pavyzdžio valandomis vakarinė pamaina ir kitos dienos rytinė pamaina nepalieka vienuolikos valandų poilsio, kurio reikalauja 122 straipsnio 2 dalies 3 punktas.
• Pavėluotai praneštas grafikas. Septynių dienų terminas skaičiuojamas iki grafiko įsigaliojimo (115 straipsnio 2 dalis).
• Grafikas keičiamas darbdavio patogumui. Pagal 115 straipsnio 2 dalį jis gali būti keičiamas tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais.
• Nesuskaičiuota apskaitinio laikotarpio norma. Tuomet laikotarpio pabaigoje paaiškėja viršvalandžiai arba neišdirbtos valandos, už kurias reikia atsiskaityti pagal 115 straipsnio 5 ir 6 dalis.
• Grafikas laikomas darbo laiko apskaita. Viršvalandžiai, darbas švenčių dieną ir darbas naktį į apskaitą įtraukiami pagal faktą (120 straipsnio 2 dalis).

Kiek laiko saugoti grafikus

Darbo kodekso 113, 115 ir 120 straipsniai saugojimo termino nenurodo. Jį nustato Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 patvirtinta Vidaus administravimo dokumentų saugojimo terminų rodyklė: valdymo organo sprendimai dėl grafikų, tarp jų pamainų grafikų, saugomi 3 metus (rodyklės 2.1.2 punktas), o darbo laiko apskaitos žiniaraščiai – 10 metų (2.20 punktas).

Tai minimalūs terminai; pagal įsakymo 2.1 papunktį rodyklė taikoma ir privačių juridinių asmenų vidaus administravimo dokumentams, kurių rengimą nustato norminiai teisės aktai.

„Excel“ ar lentelė naršyklėje

Pavyzdžio lentelę galite atsisiųsti ir pildyti „Excel“ programoje: pamainų ir valandų sumos joje skaičiuojamos formulėmis, todėl pakeitus kodą langelyje sumos atsinaujina.

Pamainas galima vesti ir kaip sąrašą: viena eilutė – viena pamaina (darbuotojas, data, pamaina, pradžia, pabaiga, valandos). Tokią paruoštą lentelę atveria darbo grafiko šablonas: ją galima pildyti naršyklėje arba atsisiųsti ir atidaryti „Excel“ programoje; šiuo metu tai nemokama.

Ši lentelė neskaičiuoja formulių, darbo užmokesčio ir mokesčių, nesudaro apskaitos įrašų ir nėra personalo ar apskaitos programa: ar grafikas atitinka šiame gide išvardytas ribas, turite patikrinti patys.