Savikainos skaičiavimas „Excel“: pavyzdys, formulės ir šablonas

Gaminio savikaina apskaičiuojama taip: sudedamos jam pagaminti patirtos tiesioginės gamybos išlaidos (pagrindinės žaliavos ir gamybos darbuotojų darbo užmokestis su socialinio draudimo įmokomis) ir jam tenkanti netiesioginių gamybos išlaidų dalis, o gauta suma padalijama iš pagaminto kiekio.

Kad pagamintos produkcijos savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos, nustato 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ 15 punktas; padalijimas iš kiekio vieneto savikainai gauti yra aritmetinis veiksmas, kurio standartas neaprašo. Pardavimo išlaidos ir papildomos administravimo išlaidos į gaminių savikainą neįtraukiamos (20 punktas).

Kainai nustatyti jas galite pridėti atskirai, tačiau tai jau valdymo skaičiavimas, kurio standartai nenustato. Toliau rasite pavyzdį su „Excel“ formulėmis, paslaugos valandos savikainos skaičiavimą ir standartų punktus, kuriais remiamasi.

Produkto savikainos skaičiavimo pavyzdys

Pavyzdys išgalvotas: įmonė, gaminys, kiekiai ir kainos sugalvoti. UAB „Pavyzdys“ per mėnesį pagamino 100 vienetų ąžuolinių pjaustymo lentelių partiją. Kainos įrašytos be PVM.

Kas įrašyta lentelėje:

• Ąžuolo lentos. Sunaudota 0,5 m³ po 900 €, iš viso 450 €. Tai pagrindinė žaliava, todėl išlaidos tiesioginės.
• Odinės kilpelės. 100 vienetų po 0,40 €, iš viso 40 €. Tai komplektuojamieji gaminiai, kurie įeina į gaminio sudėtį, todėl išlaidos taip pat tiesioginės.
• Gamybos darbuotojų darbas. Partijai sugaišta 40 valandų. Valandos kaina su socialinio draudimo įmokomis pavyzdyje yra 12 €, iš viso 480 €.
• Pagalbinės medžiagos. Aliejus paviršiui ir šlifavimo popierius, 50 €. Pavyzdyje jos laikomos pagalbinėmis medžiagomis, todėl išlaidos netiesioginės.
• Staklių nusidėvėjimas. Mėnesio nusidėvėjimo suma yra 240 €, cechas per mėnesį dirbo 160 valandų, todėl vienai valandai tenka 1,50 €. Partijai skirta 40 valandų, tai yra 60 €.
• Cecho elektra ir nuoma. Mėnesio suma yra 480 €, vienai iš 160 valandų tenka 3,00 €, o partijai – 120 €.

Tiesioginės gamybos išlaidos sudaro 970 €, netiesioginės – 230 €, visos partijos savikaina yra 1 200 €. Padalijus iš 100 pagamintų vienetų, vienos lentelės savikaina yra 12,00 €.

Netiesioginės išlaidos pavyzdyje paskirstytos pagal cecho darbo valandas. Tai pavyzdžio pasirinkimas, o ne taisyklė: paskirstymo kriterijų pasirenka pati įmonė, kaip aprašyta toliau.

Ką į savikainą įtraukia verslo apskaitos standartai

Savikainos sudėtį finansinėje apskaitoje nustato du standartai. 9-asis verslo apskaitos standartas „Atsargos“ nustato, kaip įvertinamos nupirktos ir pasigamintos atsargos. 11-asis verslo apskaitos standartas „Sąnaudos“ nustato, kada atsargų vertė tampa pardavimo savikaina ir kas sudaro suteiktų paslaugų savikainą.

Pirktų prekių ir žaliavų įsigijimo savikaina

Pagal 9-ojo standarto 8 punktą, nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, ir rinkliavos (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti), gabenimo, paruošimo naudoti ir kitos tiesiogiai su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos.

Tame pačiame punkte leidžiama gabenimo, sandėliavimo ir kitas išlaidas pripažinti sąnaudomis tą patį laikotarpį, kai jos padarytos, jeigu sumos nereikšmingos.

Sumokėtas pridėtinės vertės mokestis į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai šis mokestis negrąžintinas, o jo pripažinimas sąnaudomis reikšmingai iškraipytų įmonės veiklos rezultatus (9 punktas). Pavyzdyje žaliavų kainos įrašytos be PVM.

Gamybos savikaina: tiesioginės ir netiesioginės išlaidos

Gamybos savikaina šiame gide vadinama tai, ką 9-asis standartas vadina pagamintos produkcijos savikaina.

Kitos netiesioginės gamybos išlaidos apskaitoje pripažįstamos taikant paskirstymo būdus (17.4 papunktis). Kurias išlaidas laikyti tiesioginėmis, kurias netiesioginėmis ir pagal kokį kriterijų netiesiogines paskirstyti, įmonė pasirenka atsižvelgdama į gamybos specifiką (18 punktas).

Kai kiekvieno gaminio išlaidų atskirai nustatyti negalima, jos turi būti paskirstomos racionaliai ir tinkamai (19 punktas). Tame pačiame punkte nurodyta, kad išlaidos gali būti paskirstomos remiantis kiekvieno gaminio pardavimo kaina, o konkrečiam gaminiui nepriskiriamos išlaidos pripažįstamos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.

Privalomo paskirstymo kriterijaus, pavyzdžiui, darbo valandų ar staklių valandų, 15–23 punktai nenustato.

Kas į gaminių savikainą neįtraukiama

Dar dvi nuostatos keičia skaičių, kurį gaunate lentelėje:

• Atliekos ir šalutiniai produktai. Jeigu gaminant atsiranda atliekų ar šalutinių produktų, kurių vertė nereikšminga, bet juos galima parduoti, jie įvertinami grynąja galimo realizavimo verte ir ši vertė atimama iš pagrindinio gaminio savikainos (21 punktas).
• Maža gamybos apimtis. Mažos gamybos apimties laikotarpiais, palyginti su įmonės gamybos apimtimi normaliomis verslo sąlygomis, dalis netiesioginių gamybos išlaidų nepriskiriama pagamintos produkcijos savikainai, o iš karto pripažįstama bendrosiomis ir administracinėmis sąnaudomis (23 punktas).

Jeigu faktinei pasigaminimo savikainai nustatyti reikia nepagrįstai daug laiko sąnaudų, 22 punktas leidžia taikyti normatyvinės savikainos būdą: įvertinamas normalus žaliavų ir medžiagų, darbo, įrenginių našumo ir pajėgumų naudojimo lygis ir nustatoma normatyvinė produkcijos vieneto savikaina, kuri reguliariai peržiūrima ir, jeigu reikia, keičiama.

Pardavimo savikaina

Pagal 11-ojo standarto 23 punktą į pardavimo savikainą įtraukiamos sąnaudos, susijusios su konkrečiomis pagrindinės veiklos paslaugomis, produkcija ir prekėmis, parduotomis per ataskaitinį laikotarpį, o pagal 24 punktą į ją įtraukiama apskaitoje užregistruota atsargų vertė.

Parduotų prekių savikaina pripažįstama tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada prekės parduodamos (28 punktas). Jeigu iš 100 pavyzdžio lentelių per mėnesį parduota 60, to mėnesio pardavimo savikaina yra 60 × 12,00 = 720 €.

Sąnaudos, kurių neįmanoma susieti su konkrečių parduotų prekių ar suteiktų paslaugų savikaina ir kurios susijusios su visa įmonės veikla, išskyrus finansinės, investicinės ir kitos veiklos sąnaudas, registruojamos kaip pardavimo arba bendrosios ir administracinės sąnaudos (11-ojo standarto 30 punktas).

Paslaugų savikainos skaičiavimas

Paslaugų savikainos sudėtį nustato 11-asis standartas.

Suteiktų paslaugų savikaina pripažįstama tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada už suteiktas paslaugas buvo pripažintos pajamos (26 punktas).

9-ojo standarto 35 ir 36 punktuose nurodyta, kad paslaugų teikėjai su paslaugų teikimu susijusias išlaidas kaupia kaip atsargas tol, kol bus pripažintos suteiktų paslaugų pajamos, o tokių atsargų savikainą dažniausiai sudaro darbo ir kitos tiesiogiai su paslaugų teikimu susijusios išlaidos bei joms priskiriamos netiesioginės išlaidos.

Antras pavyzdys, taip pat išgalvotas: UAB „Pavyzdys“ meistras prižiūri klientų įrangą. Per mėnesį jo darbo užmokestis su socialinio draudimo įmokomis sudaro 2 400 €, automobilio ir įrankių nusidėvėjimas – 300 €, sunaudotos medžiagos ir degalai – 180 €, trečiųjų asmenų paslaugos – 120 €. Iš viso 3 000 €.

Klientams per mėnesį suteikta 120 valandų paslaugų, todėl vienos suteiktos valandos savikaina yra 25,00 €.

Dalijama iš klientams suteiktų, o ne iš visų dirbtų valandų, nes pavyzdyje ieškoma vienos parduotos valandos savikainos. Tai pavyzdžio pasirinkimas.

Ilgalaikių sutarčių, kurių pradžia ir pabaiga patenka į skirtingus ataskaitinius laikotarpius, sąnaudų pripažinimo tvarką nustato 25-asis verslo apskaitos standartas „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“ (11-ojo standarto 26 punktas); šiame gide jo neaptariame.

Kam skaičiuojate: apskaitai ar kainai

Standartų aprašyta savikaina reikalinga finansinei apskaitai: pagal ją įvertinamos atsargos ir pripažįstama pardavimo savikaina. 9-ojo standarto 3 punkte numatyta išimtis: labai mažoms įmonėms, rengiančioms trumpą balansą ir trumpą pelno (nuostolių) ataskaitą, IV skyrius apie produkcijos pasigaminimo savikainą ir VI skyrius apie paslaugų teikėjo atsargų savikainą netaikomi.

Tokios įmonės su paslaugų teikimu ir gaminama produkcija susijusias išlaidas pripažįsta sąnaudomis atsižvelgdamos į jų pobūdį. Ar Jūsų įmonė gali rengti tokias ataskaitas, pasitikslinkite su buhalteriu.

Kainai nustatyti gali prireikti žinoti ir tai, kiek vienam gaminiui tenka išlaidų, kurių standartas į gaminio savikainą neįtraukia. Tęsiame pavyzdį: jeigu mėnesio pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos yra 1 500 €, o per mėnesį iš viso pagaminama 500 gaminių, vienam gaminiui tenka 3,00 €. Pridėjus juos prie 12,00 € gamybos savikainos, gaunama 15,00 €.

Šio antrojo skaičiaus 9-asis ir 11-asis standartai nenustato: tai valdymo skaičiavimas, kurio būdą pasirenkate patys. Gaminio savikainos finansinėje apskaitoje jis nekeičia: pardavimo ir papildomos administravimo išlaidos pagal 9-ojo standarto 20 punktą į ją neįtraukiamos.

Kaip nuo savikainos pereiti prie pardavimo kainos, aprašyta gide antkainio ir maržos skaičiavimas.

Savikainos skaičiavimas „Excel“ lentelėje: žingsniai

1. Pasirinkite, ką skaičiuojate: vieną partiją, užsakymą arba mėnesio gamybą. Pavyzdyje tai 100 vienetų partija.
2. Surašykite sunaudotas pagrindines žaliavas ir komplektuojamuosius gaminius: kiekį ir vieneto kainą (pavyzdyje – be PVM; kada PVM į įsigijimo savikainą neįskaitomas, nustato 9-ojo standarto 9 punktas). Kainą imkite iš atsargų apskaitos; jeigu ją tvarkote lentelėje, žiūrėkite gidą sandėlio apskaita „Excel“.
3. Įrašykite gamybos darbuotojų darbo valandas ir valandos kainą su socialinio draudimo įmokomis. Šį skaičių Jums pateiks buhalteris.
4. Surašykite netiesiogines gamybos išlaidas ir paskirstymo kriterijų. Pavyzdyje mėnesio suma padalyta iš cecho darbo valandų ir padauginta iš partijai skirtų valandų.
5. Skiltyje „Suma, EUR“ įrašykite formulę „kiekis × vieneto kaina“ ir nukopijuokite ją žemyn.
6. Skiltyje „Rūšis“ kiekvienai eilutei parašykite „Tiesioginės“ arba „Netiesioginės“ ir formule SUMIF susumuokite abi grupes atskirai.
7. Partijos savikainą padalykite iš pagaminto kiekio. Jeigu gaminant atsiranda nereikšmingos vertės atliekų, kurias galima parduoti, jų grynąją galimo realizavimo vertę prieš tai atimkite (9-ojo standarto 21 punktas).

Parduotų ar gamyboje sunaudotų atsargų savikainai apskaičiuoti 9-ojo standarto 37 punktas numato FIFO, svertinio vidurkio ir konkrečių kainų būdus; jie su skaičiavimo pavyzdžiu aprašyti gide sandėlio apskaita „Excel“: atsargų įkainojimo būdai.

Kurį būdą taiko Jūsų įmonė, sužinosite iš buhalterio: nuo to priklauso, kokią žaliavos kainą rašyti antrajame žingsnyje.

Klaidos skaičiuojant savikainą

Keturios vietos, kuriose lentelės skaičius gali nesutapti su tuo, ką nustato 9-asis verslo apskaitos standartas „Atsargos“:

• Į gaminio savikainą įtrauktos pardavimo ar papildomos administravimo išlaidos. 20 punkte jos nurodytos tarp į gaminių savikainą neįtraukiamų išlaidų pavyzdžių. Kainai nustatyti jas skaičiuokite atskiroje eilutėje.
• Žaliavos įrašytos su PVM. Sumokėtas PVM į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas, išskyrus 9 punkte aprašytą negrąžintino mokesčio atvejį.
• Į darbo išlaidas neįtrauktos socialinio draudimo įmokos. 16.2 papunktis tiesioginio darbo užmokesčio išlaidomis laiko atlyginimų ir socialinio draudimo įmokų sumas.
• Sandėliavimo išlaidos pridėtos prie gaminio. Sandėliavimo išlaidos, išskyrus prieš tolesnį gamybos etapą būtinas, į gaminių savikainą neįtraukiamos (20.2 papunktis).

Skaičiavimo forma ir saugojimas

9-asis ir 11-asis standartai savikainos skaičiavimo lentelės formos ir saugojimo termino nenustato. Jeigu skaičiavimu grindžiami apskaitos įrašai, pasitarkite su buhalteriu, ar jis laikomas apskaitos dokumentu.

Finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis konkretaus termino nenurodo: apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu. Saugojimo terminų šiame gide nenagrinėjame. Apie atsargų likučių tikrinimą skaitykite gide inventorizacijos aprašas.

„Excel“ failas ar lentelė naršyklėje

Savikainą skaičiuoti reikia ten, kur veikia formulės, tai yra „Excel“ programoje: atsisiųskite pavyzdžio failą ir pakeiskite kiekius bei kainas savais. Kai skaičiavimų susikaupia daug, pavyzdžiui, po vieną kiekvienam gaminiui ar užsakymui, jų rezultatus patogu laikyti viename sąraše: gaminys, data, partijos dydis, vieneto savikaina, būsena.

Tokį sąrašą galite paversti lentele naršyklėje: įkeliate savo „Excel“ arba CSV failą ir gaunate lentelę su paieška, filtrais, naujos eilutės forma ir lenta pagal būseną. Šiuo metu tai nemokama.

Ši lentelė formulių neskaičiuoja, savikainos, darbo užmokesčio ar mokesčių neapskaičiuoja ir nėra apskaitos programa: į ją įrašote jau apskaičiuotus skaičius.